24/06/2026
Išvažiuojant iš Kauno dangus grėsmingai niaukėsi. Stabtelėjus degalinėje girdėjosi dundulis, o dangų talžė žaibai. Su kiekvienu lietaus lašeliu darėsi vis neramiau – kaip čia bus su ta viešnage Kedro namelyje? Jis stūkso Dzūkijos miškų apsuptyje, o orų programėlė rodo geltonus audros perspėjimus. Bet kuo labiau tolome nuo Kauno, tuo labiau dangus giedrėjo ir saulė kaitino visu pajėgumu.
Išlipus iš automobilio, prie Kedro namelio jautėsi tvankuma. Tad nekilo abejonių, kad gamtos išdaigų neišvengsim ir čia, Varėnos rajone. Bet vis tiek pasikabinom hamakus ir pasimėgavom miško ramybe – kol galim. Nusprendėm, kad kubilo ir kepsninės kūrimas palauks. Visgi, atvykom ilgiausią metų dieną. Viską suspėsim.
Po kelių valandų tolumoje pasigirdo griaustinis. Hamakus nukabinom, o patys pasislėpėm namelyje. Galvoju, gal ir gerai, kad ta stichija atvyko. Turėjom progą patyrinėti namelį ir išsiaiškinti, ar tikrai ten yra ką veikti, jeigu lis. Gi Lietuvos vasaros neprognozuojamos – gali rezervuoti poilsį karštam ir saulėtam savaitgaliui, o šis ims ir nustebins lietumi.
Bet lietaus nereikia bijoti. Įsitikinau tuo sekmadienio vakarą. Audrai praėjus pro šoną, pasirodė saulė. Lietaus lašeliai žaižaravo ant medžių lapų, o vakarop pradėjo kilti rūkas. Dzūkijos miškai pasirodė visais savo magiškais atspalviais.
Viešnagės reportažą iš Kedro Namelis skaitykite mūsų tinklaraštyje – nuoroda komentare 😊👇
